أنشئ موسيقى مذهلة باستخدام مولد الذكاء الاصطناعي
بنقرة واحدة فقط لإنشاء موسيقاك الخاصة
„Nemuno Vizijos (Lydeka su kokteiliu)“
كلمات الأغاني
Įžanga – kalbamu balsu, mistiškai
Papasakosiu aš jums, draugai, istoriją…
Kaip draugas gaudė lydeką…
O pagavo… by... šapalą...
1 posmas
Papasakosiu aš jums draugai istoriją keistą,
Kur logika išėjo parūkyti ir negrįžo į miestą.
Tyli naktis, žvaigždžių žavesy gera sėdėt,
Prie rusenančio laužo – filosofuot ir tylėt.
Kur žuvys pačios lipa į krantą be kvietimo,
O sliekai siūlo braškinio kokteilio be leidimo.
Vieną sykį po ledu... oi... tfu, vasara juk buvo,
Atvykome prie Nemuno – kur protas dažnai žlugo.
Priedainis
Oooo, Nemunas kviečia – realybė slysta šalin,
Kur lydekos su kokteiliais kviečia šokt ligi paryčių.
Oooo, jei matai per daug – gal mažiau supranti,
Nes čia net šapalas juokias iš tavo minčių.
2 posmas
Draugas atsivežė ne sliekų, o puslitrį stebuklų,
Močiutės marinuotų grybų – kvapo iš devynių pasaulių.
Juokėmės smagiai prie laužo ragaujant tą meną,
Nors grybas žiūrėjo atgal – tarsi turėtų anteną.
Net nepajutom kaip atėjo dvylikta nakties,
Ir laikrodis sustojo tarp „gal dar?“ ir „jau reikės“.
Vaaaaa… tada ir prasidėjo keistenybės,
Kur realybė išėjo į pensiją be atlyginimo galimybės.
Priedainis
Oooo, Nemunas kviečia – realybė slysta šalin,
Kur lydekos su kokteiliais kviečia šokt ligi paryčių.
Oooo, jei matai per daug – gal mažiau supranti,
Nes čia net šapalas juokias iš tavo minčių.
3 posmas – kulminacija
Žiūrim – lydeka ant kibiro sėdi be rūbų visai,
Didelė krūtinė, rankoj sliekas – ir kokteilis, kaip pas sapnai.
Dangus nušvito mėlynai žaliai kaip diskoteka kosminė,
Iš Nemuno gelmių – undinė su traktorium... ekonomine.
Panašiu į „Belarus“, dunda kaip sapno traktatas,
Iš paskos ungurys su orkestru – tikras muzikinis aparatas.
Ant galvos silkė įdegus groja su barškučiu,
O logika tuo metu guli griovy su bateliu.
Tiltas – lėčiau, keistai
Kibiras šventas mišias laiko sliekams su rimtumu,
O krūmuose tyliai šnabžda kažkas apie gyvenimo sunkumą.
Bandau suvokt – ar čia rojus, ar čia jau galas,
O gal tiesiog per daug „močiutės marinatas“.
4 posmas
Randu akinius – galvoju: va dabar bus aišku,
Užsidedu… o šalia karosas – geltonas kaip laiškas.
Sako: „Išsikalbėk, kas tave slegia viduj“,
O mano kojas laiko sraigės – „nebėk, pabūk čia su mumis tuoj“.
Šaukiu draugų – bet šamas po traktorium tik ūsą kraipo,
Sako: „Išėjo į centrą – ledų su ananasais ragaut be saiko“.
Galva sukasi kairėn, dešinėn – realybė byra,
Gal čia pabaiga… o gal tik pradžios skylė atsivėrė tyra.
Priedainis – energingiau
Oooo, Nemunas kviečia – realybė slysta šalin,
Kur lydekos su kokteiliais kviečia šokt ligi paryčių.
Oooo, jei matai per daug – gal mažiau supranti,
Nes čia net šapalas juokias iš tavo minčių.
5 posmas – pabudimas
Staiga – tyla… palapinė… kvapas nežmoniškas visai,
Gal grybai išėjo pasivaikščiot… o gal sprogo pasauliai keli netyčia.
Draugas ramina: „Čia ne pavojus, tik vakarienės aidai“,
„Močiutės marinatas grįžo pasakyti – labas, kaip laikai?“
Lekiu prie vandens – neriu kaip filosofas iš knygos,
Ir staiga suvokiu – kvėpuoju, gyvenu be baimės ribos.
„Gerai, kad sapnas“, – galvoju – „viskas jau baigta“,
Bet kažkas per petį tapšnoja… istorija dar neišrašyta.
Finalas – tyliai, absurdiškai
Atsisuku… karosas…
Sako:
„Mes nebaigėm vakar pokalbio apie gyvenimo esmę…“
Pabaigos priedainis – lėtai, mistiškai
Oooo, Nemunas teka – bet mintys dar stovi ten,
Kur lydeka su kokteiliu vis dar laukia tavęs.
Oooo, jei sapnas kartojasi – gal tai jau tiesa,
Nes kartais šapalas žino daugiau nei visa galva…